Pigmentas Sennelier

Devynioliktojo amžiaus pabaigoje, kai Gustave Sennelier pradėjo gaminti aliejinius dažus savo klientams dailininkams, kurių tarpe buvo Sezanas, Gogenas ir Pikasas, jis suprato, kad reikia dažų, kurių sudėtyje būtų tik pačios aukščiausios kokybės pigmentų. Norėdamas pagaminti geriausius dažus, jis tikrindavo, kad pigmentai būtų iš tradicinių šaltinių, taip pat tiksliai tyrė chemines pigmentų savybes. Pagarbus jo požiūris į medžiagas užtikrino ne tik jo pagamintais dažais nutapytų paveikslų ilgaamžiškumą, bet ir vis didėjantį nuostabaus grožio paveikslų pasirinkimą ir puikios kokybės unikalių dažų gamybą.
Nuo to laiko kai kurie pigmentai išnyko, nes jų natūralūs šaltiniai išseko, o kitų naudojimas buvo apribotas dėl toksinių savybių. Tačiau paskutiniai firmos tyrimo darbai ir nauja veikla padėjo sukurti naujus sintetinius pigmentus, kurie tobulai dera su senų pigmentų, tokių kaip lazuritas ir cinaberas, savybėmis. „Sennelier“ iki šiol užsiima kalnakasyba, kad iš tradicinių šaltinių išgautų mineralus ir kitas natūralias medžiagas – pigmentus – įvairų molį, geležies oksidą, kuris naudojamas ochros gamybai ir „degintos“ žemės dažus iš kalkintos žemės.